- panosis
- panósis sm. (1), pãnosis (1) Brs žr. panosė:
1. Tada krauleidis tur jam (užtroškusiajam) kraujį pry kaklo leisti ir uksusą arba stiprią orielką pry panosio laikyti S.Dauk. Spjaudalais ir purvais ausis ir panosius tepti Vln57. ^ Panosy lašas, pakaušy šašas LTR(Šmn).
2. Panósy turėjo tokią gerą merginą Jnš. Tad motyna turi valdyti savo meilę, stengtis, kad ji būtų ne žliba ir kvaila, tematanti tai, kas čia pat, panosyje Pč. ^ Pagiry regi, panosy ne Prng.
◊ už panósio pavedžióti apgaudinėti: Nepavedžiósi tu mane už panósio! Rd.
Dictionary of the Lithuanian Language.